Lengviausiai ir sunkiausiai verčiamos kalbos

Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje dažnam žmogui neretai tenka susidurti su kalbomis, kurių jis gerai neišmano. Tačiau pasitaiko atvejų, kai vieną ar kitą jums nesuprantamos kalbos tekstą reikia suprasti.  Ką tada daryti? Galima bandyti versti pačiam, galima ieškotis pagalbos internete su internetiniu žodynu, tačiau protingiausia, ko gero, vis dėlto būtų kreiptis pagalbos į profesionalų vertėją.

Iškilus kokiai rimtesnei sveikatos bėdai juk nerizikuotumėte užsiimti savigyda, ar ne? Tad geriau leisti kiekvienam dirbti savo darbą, o profesionalūs vertėjai mielai jums padės išversti tiek lengviausiai, tiek ir sunkiausiai verčiamas kalbas.  Vieni profesionalūs vertėjai dirba tik vertimo agentūrose, kiti yra ir laisvai samdomi vertėjai.  Vis dėlto, šis tekstas skirtas ne plačiau papasakoti apie profesionalių vertėjų darbo virtuvę, o būtent supažindinti skaitytojus su kalbomis, kurias, mūsų nuomone, versti sunkiausia ir lengviausia.

Lengviausiai verčiamos kalbos

Pradėkime nuo lengviausiai verčiamų kalbų. Pirmiausia, reikėtų paminėti kol kas vis dar populiariausią pasaulio kalbą (didžiausia planetos populiacijos dalis kalba mandarinų kalba, tačiau juk šia kalba nuvažiavęs į kitą šalį, jei tai ne Kinija, dažniausiai nepakalbėsi, ar ne?), naudojamą bendrauti tarptautinėje erdvėje ir kitur – anglų kalbą. Kodėl anglų kalbą turėtų būti lengva versti? Visų pirma, anglų kalbą savo aplinkoje girdime kone kasdien: žiūrime filmus anglų kalba, klausomės radijo laidų ar žinių anglų kalba ir kt, vadinasi, mūsų ausis prie jos pripratusi, todėl ji mums yra gana pažįstama. Tad ir verčiant turėtume žinoti ar “atgaminti” girdėtas konstrukcijas, frazes ir kt. Taip pat, teigiama, esą, anglų kalbos gramatika yra ganėtinai paprasta (lyginant su lietuvių kalba): nėra linksnių, trumpi žodžiai, veiksmažodžiai keičiasi tik trečiajame asmenyje. Todėl anglų kalbą priskirtume prie lengviau verčiamų kalbų. Kitos kalbos? Tokios germanų kalbų grupei priklausančios kalbos kaip prancūzų, vokiečių (taip taip, jos panašios ir į anglų kalbą!), taip pat ir ispanų, italų kalbos – dauguma žodžių šiose kalbose tariame taip, kaip parašyta, jos neturi linksnių, žodžių tvarka sakinyje primena jau minėtąją anglų kalbą.  Tad, patikėkite, jei  paprašėte savo darbą išmanančio profesionalaus vertėjo išversti kokį nors tekstą viena iš šių kalbų, jis jums, veikiausiai, padėkos labiau, nei tas profesionales vertėjas, kuris verčia kalbas, apie kurias – kitoje pastraipoje.

Sunkiausiai verčiamos kalbos

Taigi. Nors jau minėtąja mandarinų kalba, įvairiais skaičiavimais, pasaulyje šneka virš milijardo žmonių, tai tikrai nepalengvina profesionalių vertėjų darbo ją verčiant. Didėjant Kinijos įtakai pasaulyje, didėja ir šios kalbos vertimo poreikis, tačiau tai daryti yra sunku, nes tai toninė kalba, t.y. keičiant balso toną, keičiasi ir to pačio žodžio reikšmė. Be to, tūkstančiai simbolių ir sudėtinga rašymo sistema tikrai nepadeda profesionaliems vertėjams ją versti. Kita, kinų kalbai artima kalba – korėjiečių kalba. Būtent tai, kad korėjiečių kalboje dažnai naudojami kiniški hieroglifai, ir sunkina šios kalbos mokymąsi ir vertimą. Norint ją pramokti prireikia ir poros metų. Šios kalbos sintaksė ir leksika visai nepanaši į tą, kuri egzistuoja indoeuropiečių kalbose, tad jei norite ją išmokti ar ją versti, pasiruoškite ekstremaliems pojūčiams. Dar viena sunkiau verčiama kalba – indų. Šia kalba pasaulyje taip pat šneka gana daug žmonių – įvairiais duomenimis, apie 200 milijonų, tačiau ją išmokti ir ją versti yra tikras iššūkis. Pasak JAV valstybės departamento, norint gerai išmokti indų kalbą, reikia jos mokytis bent 1100 valandų, o tikėtis šiokio tokios pažangos šios kalbos besimokantieji gali tik po maždaug 44 savaičių nuolatinio mokymosi. Šią kalbą itin sudėtinga versti ir dėl jos fonetikos, ir dėl rašymo sistemos.

Ir…?

Ir ką? Nieko. Iš tiesų, kiekviena kalbą versti profesionaliam, savo darbą išmanančiam vertėjui neturėtų būti itin sunku – vis dėlto, tai jo darbas, jo pragyvenimo šaltinis. Tad ir sudėtinga objektyviai teigti, kad štai, viena ar kita kalba yra sunkiau ar lengviau verčiama nei kitos. Vis dėlto, tam tikri moksliniai duomenys kai kurias kalbas verčia laikyti sunkiau, o kai kurias – lengviau verčiamomis. Profesionalūs vertėjai kalbas, kuriomis vers, renkasi patys, o pasirinkę versti sunkiau verčiamomis kalbomis, pasirenka ir sudėtingesnį, bet dažnai dėl to ir labiau apmokamą kelią. Apibendrinant – geras vertėjas visada išvers bet kokią jam patikėtą užduotį jo verčiama kalba ir visai nesvarbu, sunkiai tai verčiama kalba, ar ne.