Anksčiau, kai Lietuva dar priklausė Sovietų Sąjungai buvo labai paplitę rusizmai, tačiau dabar, kai pasaulis modernėja, o anglų kalba yra pirmoji pagal populiarumą pasaulyje, plinta ir anglicizmai. Anglicizmai – tai žodžiai ir frazės paimti iš anglų kalbos ir sudaryti pagal anglų kalbos pavyzdį. Juos galima pavadinti ir anglų kalbos vertiniais, kurie yra tarsi savotiška „mada“ verslo kalboje ir dažniausiai tarp jaunimo.
Anglicizmų naudojimą galima įvardinti kaip madą arba saviraišką, kuriai būdingas neilgaamžiškumas. Šiais laikais labai plačiai paplitęs naujųjų technologijų naudojimas, todėl galima teigti, kad anglicizmai – tai naujųjų technologijų sukelta „liga“. Labiausiai anglicizmai paplitę tarp jaunimo, o taip pat ir tarptautinėse verslo organizacijose bei didžiuosiuose moderniuose pasaulio miestuose, kur gyvena daug skirtingų tautybių žmonių.
Tarp jaunimo anglicizmai išplito dėl to, kad dauguma jaunuolių nori pritapti prie grupės, vartoti „kitokią“ nei suaugusiųjų kalbą. Dar viena to priežastis – tai globalizacija, migracija, kultūrų kontaktas ir labai didelė kalbinė įvairovė. Kadangi šiuo metu jauni žmonės labai daug keliauja, susipažįsta su naujais žmonėmis, bendrauja su jais užsienio kalba (ypač anglų) ir taip pradeda naudoti vis naujus, gimtojoje kalboje visiškai nevartojamus žodžius. Taip pat anglicizmų atsiradimas tarp jaunimo padėjo šiems anglų kalbos vertiniams pasklisti tarp mokytojų, dėstytojų, tėvų ir kitų žmonių, kurie praleidžia nemažai laiko su jaunimu.
Į tarptautines organizacijas ar įmones iš anglų kalbos paskolinti žodžiai patys neateina. Juos dažniausiai atneša klientai, naujosios technologijos arba kolegų kalbos ypatumai. Kiekvienoje įmonėje galima išgirsti tokių žodžių, kaip „pračekinau“, „užlagino“ ar „menedžeris“. Tai iš tiesų verčia mus pasijauti taip, lyg būtume ne Lietuvoje.
Didžiuosiuose pasaulio miestuose, kur susitelkę įvairių tautų gyventojai ir yra daugiausia vartojama anglų kalba taip pat yra labai paplitę anglicizmai. Pavyzdžiui lietuviai, kurie gyvena Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose bendrauja lietuviškai, tačiau dažnai vartoja ir anglicizmus, nes įtaką jiems padaro arba ta pati anglų kalba arba tautiečiai, kurie jau vartoja verstinius anglų kalbos žodžius.
Lietuvių kalboje anglicizmai yra labai paplitę ir jų netgi nebūtų įmanoma suskaičiuoti, kadangi kiekvienas naudoja vis kitokius vertinius pritaikydamas juos savo kalboje. Šiuos verstus žodžius galima suskirstyti į keletą grupių su puikiais pavyzdžiais.
Viena iš grupių galėtų būti – internete naudojami anglicizmai. Puikūs pavyzdžiai būtų „startupas“ – internetinis verslas, „useris“ – prie tinklalapio prisiregistravęs vartotojas, „linkas“ – internetinio puslapio nuoroda arba „chatinimas“ – tai susirašinėjimas internetinėje erdvėje arba naudojant naujausias technologijas ir programėles. Visi šie paminėti žodžiai vartojami internetinėje erdvėje.
Antroji grupė, kurią būtų galima išskirti – tai įmonėse naudojami anglicizmai. Tokių anglicizmų pavyzdžiai – „kontraktas“ – sutartis, „printeris“ – spausdintuvas, „menedžeris“ – vadybininkas, „biznis“ – verslas.
Trečioji grupė – tai anglicizmų trumpinių vartojimas tekstinėse žinutėse. Puikūs pavyzdžiai galėtų būti „OMG“ – Oh my God, „NP“ – no problem. Nors iššifravus trumpinius jie yra angliški, tačiau jis taip pat yra vadinamas anglicizmu.
Taigi, anglicizmų lietuvių kalboje labai daug ir jie labai dažnai vartojami, tačiau reikėtų stengtis jų išvengti, kadangi jie nepuošia nė vienos pasaulio kalbos.
Anglicizmų vartojimas daro tiek teigiamą, tiek ir neigiamą įtaką kiekvienai kalbai.
Kaip teigiamos įtakos ženklai galėtų būti užsienio kalbos tobulinimas. Kadangi vartodamas anglicizmus, prieš juos įsisavinant į atmintį, tu sužinai daug naujų anglų kalbos žodžių ir gali juos vartoti bendraudamas užsienio kalba. Dar vienas teigiamas dalykas yra tas, kad vartojant verstinius anglų kalbos žodžius lengviau prisitaikai prie žmonių, grupių, susirandi naujų draugų.
Tačiau labiausiai anglicizmai daro neigiamą įtaką. Visų pirma, neigiamą įtaką jie daro visoms kitoms kalboms, kadangi vertinių vartojimas priverčia pamiršti tikrus kalbos žodžius, kuriuos reikėtų vartoti. Be to, jauniems žmonėms naudojant anglicizmus, o senesniajai kartai jų nesuprantant, tarp šių žmonių gali kilti nesusikalbėjimas, jie gali vieni kitų nesuprasti. Taip pat toks per didelis verstinių žodžių vartojimas gali bet kada – anksčiau ar vėliau tapti kitų kalbų išnykimo priežastimi.
Jūsų prekės ženklo vertimas, siekiant lokalizuoti jį konkrečioje rinkoje, yra esminis tikslas ir iš patirties…
Tik tuo atveju, jei tai daroma teisingai! Pastaraisiais mėnesiais visi tapome apsėsti dirbtinio intelekto. Mums…
Barbieheimer fenomenas užvaldė socialinę žiniasklaidą po to, kai tą pačią dieną buvo paskelbta apie abiejų…
Kas yra „ChatGPT“ ir kas yra dirbtinis turinio kūrimas? Pastaruoju metu daug kalbama apie revoliuciją,…
Jei norite sužinoti, kurios vertimų agentūros geriausios Ispanijoje, atėjote ten, kur reikia. Vertimo paslaugos reikalingos…
This website uses cookies.