Categories: Kultūros Skiltis

„Aš tave myliu“ morfologija

O kas, jei samprata tokių esminių emocijų kaip meilė, neapykanta ar liūdesys nėra universalūs?

Tyrimas, kurį atliko Šiaurės Karolinos universiteto psichologijos ekspertai Čapel Hilyje, bendradarbiaujant su Makso Plancko instituto ir Australijos nacionalinio universiteto mokslininkais, ištyrė 2474 kalbų kalbinius modelius iš viso pasaulio. Nustatyta, kad elementariausių emocijų, tokių kaip skausmas, įniršis, liūdesys ir džiaugsmas, konceptualizavimas skiriasi priklausomai nuo kalbos. Norint patikrinti šią hipotezę, buvo naudojama Makso Plancko instituto kalbinių ryšių duomenų bazė, skirta kataloguoti ir palyginti skirtingus terminų, vartojamų tai pačiai koncepcijai skirtingose šalyse, niuansus.

Atrodo, kad gramatika ir tarimas nėra vieninteliai dalykai, kurie pasikeičia. Kiekvieno apibrėžimo skirtingoje kalboje niuansai taip pat skiriasi. Kaip buvo pastebėta ankstesniame spalvų tyrime, kategorijos taip pat skyrėsi skirtingose kalbose.

Čarlzas Darvinas kalbėjo apie „pirminių visuotinių emocijų“ egzistavimą, iš kurių išsivystė kitos emocijos. Tačiau mes privalome paminėti niuansus, kuriuos kiekviena kultūra gali pasiūlyti apibrėždama šias emocijas.

Pavyzdžiui japonų kultūroje frazė „aš tave myliu“ poros kontekste nėra išraiška, į kurią žiūrima lengvai. Japonai šiuos žodžius vartoja tik labai ypatingomis progomis. Paprotys jį vartoti šeimos kontekste neegzistuoja. Japonai laukia, kol suras tinkamą žmogų ir akimirką.

 

Lotynų Amerikoje atsitinka visiškai priešingai. Frazė „Te amo“, paprastai laikoma gilia meilės išraiška ir yra dažniau vartojama nei posakis „te quiero“, kuris pažodžiui reiškia „noriu tavęs“ ir laikomas lengvesne išraiška. Šios frazės vartojimas taip pat yra mažiau ribojamas nei Japonijos visuomenėje. Taip yra dėl kultūrinio polinkio, išryškinančio emocijų svarbą. Šiuo atžvilgiu Lotynų Amerikoje „aš tave myliu“  išreiškiamas didžiausiu emociniu intensyvumu, priskiriamu emocijai.

Tai, kaip mes patiriame emocijas, toli gražu nėra universalu, jų vertę ir sampratą lemia ne tik žodžiai, bet ir biologinė evoliucija.

Taigi, kai svarstome, ar emocijos, tokios kaip meilė, yra tikrai universalios, atsakymas iš tikrųjų yra ne.

 

 

 

 

Rate this post
Andrius Simoneit

Share
Published by
Andrius Simoneit

Recent Posts

Ar žinote savo prekės ženklo vertimo ROI?

Jūsų prekės ženklo vertimas, siekiant lokalizuoti jį konkrečioje rinkoje, yra esminis tikslas ir iš patirties…

1 year ago

Dirbtinio intelekto vertimas: atsakymas į visas jūsų problemas?

Tik tuo atveju, jei tai daroma teisingai! Pastaraisiais mėnesiais visi tapome apsėsti dirbtinio intelekto. Mums…

1 year ago

Barbieheimer: pavojai kylantys neatsižvelgus į tikslinės rinkos kultūrą

Barbieheimer fenomenas užvaldė socialinę žiniasklaidą po to, kai tą pačią dieną buvo paskelbta apie abiejų…

1 year ago

„Chat GPT“ ir dirbtinio turinio kūrimas

Kas yra „ChatGPT“ ir kas yra dirbtinis turinio kūrimas? Pastaruoju metu daug kalbama apie revoliuciją,…

2 years ago

Geriausios vertimų agentūros Ispanijoje

Jei norite sužinoti, kurios vertimų agentūros geriausios Ispanijoje, atėjote ten, kur reikia. Vertimo paslaugos reikalingos…

2 years ago

This website uses cookies.