Mums patinka švęsti metų pabaigą ir naujųjų pradžią. Kiekviena kultūra turi būdą paminėti paskutines metų valandas, ar tai būtų šventinė vakarienė, ar ypatinga apranga skirta šiai progai, ar paskutinių sekundžių skaičiavimas.

Sėkmės vynuogės – Ispanija ir Lotynų Amerika

Dvylika sėkmės vynuogių yra Ispanijos, Meksikos, Venesuelos, Bolivijos, El Salvadoro, Peru, Kolumbijos, Puerto Riko, Nikaragvos ir Kosta Rikos tradicija. Tradiciją lydi ir dvylika varpų dūžių, kurie Ispanijos atveju, transliuojami iš Puerta del Sol laikrodžio Madride.

Ispanijoje Naujųjų metų vakaras yra vadinamas “Nochevieja” (senoji naktis) ir tradiciją atsisveikinti su senaisiais metais seka ypatingas etiketas.

Kai kurie tiki, jog ši tradicija kilo nuo vynuogių pertekliaus 20 amžiaus pradžioje, bet tai netiesa. Iš tikrųjų, tai kilo iš pasituinčių šeimų papročio valgyti vynuoges ir gerti šampaną, švenčiant metų pabaigą. Norėdami pašiepti šią aukštuomenės tradiciją, darbininkų klasės grupė iš Madrido susirinko Puerta del Sol aikštėje, valgė vynuoges ir mėgavosi šampanu Naujųjų metų išvakarėse.

Gruodžio 31 d. vidurnaktį, auksinis gaublys (karilionas) yra nuleidžiamas nuo Puerta del Sol viršaus vieninteliam varpo dūžiui. Po to seka keturi “ketvirčiai”, 4 varpų poros ir, galiausiai, daugelio varpų skambėjimas. Laikrodis muša 12 kartų, pagal rodomą laiką ir tradciją sudaro vynuogės suvalgymas kiekvieno dūžio metu.

Lęšių patiekalas – Italija

Italijoje paskutinė metų naktis yra vadinama “Notte di Capodanno” arba “Notte di San Silvestro” ir vienas iš daugelio pusiasalio papročių šios šventės metu yra lęšių valgymas.

Senovėje šis veiksmas simbolizavimo klestėjimą. Senovės Romoje, “scarsella” – mažas odinis maišelis su lęšiais – buvo dovanojamas, tikintis, kad lęšiai pavirs į monetas. Taip vyko dėl apvalios lęšių formos, kuria jie panašūs į monetas, ir kuomet gaminami – padidėja.

Šiais laikais patiekalas ant itališko stalo paskutinio metų vakaro metu atsiranda kaip sėkmės ir ekonominės gerovės simbolis. Šią, gruodžio 31, dieną ant itališko stalo taip pat atsiras lęšiai kartu su cotechino or zampone, kitu tipiniu patiekalu. Šio patiekalo tradicija kilo iš viduramžių dėl, atrodo, filosofo Pico della Mirandola. Popiežiaus karių invazijos metu, kuomet Mirandola miestas paaukojo savo kiaules, kad jos nepatektų į priešų rankas, šis filosofas pasiūlė išsaugoti mėsą ją pasūdžius ir įdėjus į kiaulių kojas.

Lėkščių daužymas – Danija

Šios dienos tradicija Danijoje – lėkščių daužymas, tačiau ne bet kokių senų.

Naujųjų metų išvakarėse danai tradiciškai daužo lėkštes į savo mylimųjų duris, kad palinkėtų sėkmės ateinančiais metais. Tokiu būdu, kuo daugiau šukių bus lauke prie durų – tuo sėkmingesni bus gyventojų metai.

Tačiau danai taip pat žino kaip iššaukti sėkmę ateinančiais metais ir sau patiems. Tereikia nušokti nuo kėdės vidurnaktį, ir dažnai šią tradiciją palaiko tiek vaikai, tiek suaugę.

Toshikoshi soba ir varpai – Japonija

Paskutinę metų dieną Japonijoje yra švenčiama “ōmisoka“, (大晦日), svarbiausia data japonų kultūros kalendoriuje, kuri apima tiek Naujųjų metų išvakares, tie kir pirmąją Naujųjų metų dieną.

Prieš paskutinę metų dieną japonai atlieka Oosooji（大掃除), arba didžiąją tvarką. Japonai nuodugniai išvalo savo namus, kad sutiktų naujuosius metus savo namuose švariai ir tvarkingai, jie išmeta senus dalykus, kad atlaisvintų vietos naujiems, kuriuos atneš ateinantys metai.

Be to, nuo antros gruodžio savaitės jie švenčia Boonenkai (忘年会), šventė, kurios tikslas yra pamiršti blogus besibaigiančių metų prisiminimus. Šios šventės dažniausiai švenčiamos tarp draugų ir kolegų.

Kuomet ateina paskutinė metų diena, diena prasideda su varpų iš 108 budistų šventyklų garsu, kurie įkūnija 108 žmogaus nuodėmes. Kievienas iš skambančių varpų išlaisvina žmogų nuo šių nuodėmių, kad jie galėtų pasitikti metus skaisčiais.

Japonijoje paskutinis dūžis sutampa su vidurnakčiu.

Tradicinis šios šventės patiekalas – Toshikoshi Soba (年越しそば), kuris dažniausiai patiekiamas kartu su keptu tofu, tempūra arba anties krūtinėle. Makaronai yra ypatingai ploni ir ilgi ir simbolizuoja ilgo ir klestinčio gyvenimo norą.

Vidurnakčio bučinys – JAV

Kiekvienais metais prieš vidurnaktį Times Square Ball New York’e pradeda skaičiuoti likusiais sekundes nuo 23:59pm, skaičiavimas trunka lygiai 60 sekundžių ir pažymi metų pabaigą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Paskaičiuota, kad kasmet maždaug 3,7 milijonų žmonių susirenka šioje vietoje šventei.

Taip pat viena iš šios nakties tradicijų prieš vidurnaktį dainuoti seną škotišką baladę Auld Lang Syne, ‘For the sake of the old times’ (“Vardan senų laikų”). Daina yra apie senas draugystes ir malonius prisiminimus iš praeities.

Bet, be abejo, geriausiai žinoma tradicija tai vidurnakčio bučinys. Tradicija byloja, jog meilus susitikimas ar veiksmas metų pradžioje tampa simboliu, jog viskas naujais metais bus gerai.

Taškuota apranga – Filipinai

Kaip ir Japonijoje, makaronai taip pat valgomi per šią šventę ir Filipinuose. Filipinietiškas patiekalas vadinamas Pancit Palabok ir jį sudaro kepti makaronai su krevetėmis ir anties padažu.

Bet ypatingiausias šios šventės akcentas Filipinuose tai apranga. Šią svarbią dieną žmonės rengiasi taškuotais drabužiais, kadangi kaip ir Italijos tradicijoje, forma panaši į monetą, taip padarant taškuotus drabužius klestėjimo, laimės ir sėkmės simboliu.

Būrimas iš švino – Vokietija

Vokietijoje paskutinė metų naktis yra vadinama Silvesternacht. Šventinei vakarienei yra valgomas karpis arba fondue bei Sekt (putojantis vokiškas vynas) arba šampanas. Kitas tradicinis šio meto gėrimas yra Feuerzangenbowle (žnyplių punšas). Gėrimas, padarytas iš romo, raudono vyno, apelsino, citrinos, gvazdikėlių ir cinamono, viskas yra šildoma, neleidžiant užvirt ir pateikiant ant viršaus uždedamas ir padegamas rome mirkytas cukraus gabaliukas.

Po vakarienės seka tradicinis būrimas iš švino. Švinas yra lydomas ant šaukštelio virš žvakės liepsnos. Kuomet švinas išsilydo, jis perpilamas į talpą su šaltu vandieniu. Skirtingos formos, kurias įgauna švinas šaltame vandenyje tampa pranašystėmis tam žmogui. Susidarantys lašai, gėlės ir žvaigždės simbolizuoja sėkmę, ratai ir karūnos – vestuves, o pėlė – taupymą arba slaptą meilę.

Vakaras kapinėse – Čilė

Metų pabaigos tradicija Talca mieste (Čilė) peržengia aprangą ir patiekalus.

Paskutinę metų naktį Čilė atidaro kapines, kad visos šeimos galėtų pasitikti naujuosius metus kartu su savo mirusiais artimaisiais. Kartu su vidurnakčio varpais Talca miesto gyventojai įžengia į kapines ir įžiebia žvakes ant antkapių bei papuošia juos gėlėmis. Šios tradicijos puoselėtojai atkemša butelius su alkoholiniais gėrimais ir pradeda Naujųjų metų šventimą, šoka ir mini savo mirusius artimuosius.

Žmonės daro tai nuo 1980-ųjų, kuomet mirusio Julio Opazo Silva šeimos nariai atėjo į kapines kartu atšvęsti naujųjų metų. Šią tradiciją pasigavo ir kitos šeimos, kurios taip pat norėjo išreikšti pagarbą savo artimiesiams.

Gėlių metimas į jūrą – Brazilija

Metų pabaigos tradicija Brazilijoje yra gerokai labiau gėlėta.

Brazilai tris kartus pašoka su šampano taure rankose, stengdamiesi neišlieti nei lašo ir tada išpila visą už savęs. Taip pat jie išpurškia visus namų kampus su šventintu vandeniu ir išbarsto geltonas gėles miegamajame.

Bet viena populiariausių šios šventės tradicijų yra pasiūlyti dovanų vandenyno deivei, Yemajâ. Dažniausiai, žmonės atneša baltas gėles į paplūdimį, kad įmestų jas į jūrą. Kiti išsinuomuoja nedidelius laivus, kuriuos pripildo maistu, gėrimais, žvakėmis ir gėlėmis, kurias vėliau įmes į jūrą.

Švęsti Naujuosius metus dukart – Rusija

Jei jums neužtenka atšvęsti Naujųjų metų vieną kartą, Rusijoje tai daroma dukart.

Naujųjų metų šventė yra viena pagrindinių švenčių metuose. Bet jūs turėtumėte atsiminti, kad tradicija švęsti Naujuosius metus iš gruodžio 31 į sausio 1 dieną gyvuoja Rusijoje tik šiek tiek daugiau nei 300 metų.

Rusijoje, privaloma metus pradėti su naujais drabužiais ir batais. Be to, jie išmeta senus ar sulūžusius baldus ar apyvokos daiktus, kad pradėtų metus švariuose namuose.

Bet kadangi tiek Grigaliaus, tiek Julijaus kalendoriai vis dar egzistuoja Rusijoje, o pastarasis naudojamas Rusijos stačiatikių, yra datų skirtumas tarp šios ir Grigaliaus kalendoriaus, kas reiškia, jog rusai taip pat švenčia metų pabaigą sausio 7 dieną.

Kaip jūs minite paskutinę metų dieną? Ar žinote kokią įdomią tradiciją, kurios mes nepaminėjome ? Papasakokite mums apie ją, mes norime sužinoti apie kitas kultūras dar daugiau.