Mes visi girdėjote apie garsiąją tradiciją belstis į duris ir apgauti, prašyti saldumynų spalio 31 dieną. Matėme tai per televiziją ir ši tradicija jau įsigalėjo daugiau miestų visame pasaulyje. Nors vyresnio amžiaus žmonės šią datą laiko rimties laikotarpiu, nesikoncentruoja tiek daug į linksmybes bei saldumynus, kiekvienais metais matome vis didesnį prekių ženklų atstovų susidomėjimą būtent šiuo laikotarpiu skelbti nuolaidas Juodajam penktadieniui.
Ši šventė yra kilusi iš senovės romėnų festivalio Feralia, kuris buvo skirtas poilsiui, taikai su mirusiuoju ir Keltų kilmės iš festivalio Samhain, kuris žymėdavo derliaus pabaigą ir žiemos pradžią. Su katalikybės ir Grigaliaus kalendoriaus atsiradimu, šie festivaliai buvo perkelti į lapkričio 1 d. Nuo tada ši data tapo „Visų šventųjų“ diena, Samhain tapo šios dienos išvakarėmis, “All Hallows Eve” arba “Helovinas”,kaip yra labiau žinomas šis pavadinimas dabar.
Ar Helovinas yra universali šventė? Ar jis švenčiamas visur taip pat?
Taip, Helovinas beveik tapo visuotine švente ir, ne, Helovinas nėra švenčiamas visur taip pat. Štai kodėl mes kviečiame Jus perskaityti šį straipsnį, tai gali leisti jums atrasti šiek tiek daugiau apie šios šventės kultūrą, kai kalbama apie šią datą savo pardavimo strategijoje.
Ryšys tarp daugelio tipų švenčių yra religinis ir dvasinis. Laukiama mirusių šeimos ir draugų atvykimo ir sveikinama juos rengiant didelį vakarėlį. Tačiau, yra ir skirtingų būdų kaip paminėti šias tradicijas.
Čia apžvelgsime keletą ryškesnių pavyzdžių.
Samhain (Airija)
Samhain,kaip rodo pavadinimas, reiškia “vasaros pabaiga”, o senovės keltai žymėdavo derliaus pabaigą šiuo įvykiu. Pasibaigus derliui, dienos trumpėja ir naktys tampa ilgesnės. Keltai tikėjo, kad naktį, palikusieji grįždavo aplankyti gyvųjų pasaulio, taigi todėl jie naudodavo daug šviesos, didelius laužus, kad išgąsdintų piktąsias dvasias.
Tai buvo šventė, kuri pasveikindavo naujuosius metus.
Šiuo metu išsaugomi kai kurie šios šventės aspektai, tokie kaip ugnis. Airiai ir toliau degina laužus kaip vieną iš šventės dalių. Jie taip pat ir toliau persirenginėja sombre, dėvi gazdinančius kostiumus. Kostiumai yra tiesioginė nuoroda į senovės tradicijas, kai vienuoliai rengdavosi panašiai kaip dvasios.
Šviečiančio moliūgo tradicija, kurią šiandien žinome, prasidėjo Airijoje – ropės buvo naudojamos kaip žibintai. Šios tradicijos kilmė buvo garsi pasaka apie Jack, Airijos ūkininką, kuris norėjo apgauti velnią ir sugebėjo užvaryti jį į medį, pilną kryžių.
Be to, per šią šventę žaidžiamas „pagauk obuolį“ žaidimas, kur obuoliai kabinami ant virvučių, o vakarienei jie būna patiekiami prie tradicinio virtų bulvių, kopūstų ir svogūnų patiekalo, žinomo kaip ColCann. Kitas tradicinis patiekalas yra Barm Brack, biskvitinis pyragas , kuriame paslepiama moneta ir žiedas. Svečias, kuris randa monetą, bus turtingas, o radusiam žiedą pranašaujamos vedybos.
Luz de las ánimas – Sielų šviesa, Trasmoz (Ispanija)
Ši tradicija švenčiama lapkričio 2 d. ir yra viso Aragono regiono tradicija. Vienas iš garsiausių šventės kaimų yra Trasmoz, mažas kaimelis Saragoso srityje. Geriausiai žinomas kaip vienintelis prakeiktas ir atskirtas nuo bažnyčios kaimas Ispanijoje. Pasak legendų, XIII amžiuje pagonių veikla šioje srityje buvo labai aktyvi, o raganos susitikinėdavo ten esančios pilies menėse.
Tikroji istorija yra šiek tiek „nuobodesnė“. 1255 m. Šio mažo kaimo gyventojai turėjo reikalų su Veruela vienuolyno abatu dėl medienos, kurią jie kapodavo kaimui ir vienuolynui. Abatas, supykdytas vietinių požiūrio į jį ir vienuolyną, atskyrė visą kaimą nuo Katalikų bažnyčios. Veiksmas, kuris dar nėra panaikintas iki šiandienos, kaimelio gyventojų naudojamas kaip įrankis turistams vilioti.
Tamsi Trasmoz kaimelio istorija pavertė jį vienu iš įspūdingiausių kaimų, kuriuose verta švęsti šią šventę. Diena prasideda įvairiomis veiklomis, įskaitant ir moliūgų drožyba bei dekoravimu. Visos veiklos skirtos pagrinde vaikams – skaitomi įvairūs pasakojimai, organizuojama tapyba ant veidų.
Kai ateina vakaras, vyksta pagrindinis įvykis – sielų procesija , ėjimas nuo kaimelio bažnyčios iki kapinių. Po to seka kitos šventės dalys – vakarienė, šokiai ir vietos saldumynų degustavimas.
Teng Chieh (Kinija)
Nors Kinija švenčia Heloviną vakarietiška tradicija (su persirengėlių kostiumais, vakarėliais bei saldumynų prašymais), jie taip pat turi savo tradicijas šiai datai.
Per Teng Chieh, alkano vaiduoklio festivalio šventę, yra sakoma kad dvasios pakyla iš pragaro ir ateina į žemę ieškoti maisto bei pramogų. Taip pat manoma, kad šie vaiduokliai yra žmonių protėviai, kuriuos pamiršo pagerbti, arba kuriems nebuvo suruoštas tinkamas laidotuvių ritualas.
Per šį festivalį, žmonės švenčia mylimųjų giminaičių perėjimą į kitą gyvenimą. Šeimos nariai padeda maisto ir gėrimų prieš jų nuotraukas, kartu su žvakėmis, kurias uždega taip pagerbdami mirusiuosius.
Famadihana (Madagaskaras)
Šis laidotuvių ritualas vyksta nuo birželio iki rugsėjo šventinėje ir džiaugsmingoje aplinkoje ir suteikia galimybę dar kartą pamatyti savo mylimus mirusiuosius.
Tradicija prasideda nuo šeimos narių ir draugų kūnų ekshumacijos, kad pakeisti jų sudilusius drabužius į naujus šilkinius apdangalus. Šeimos gyvena kartu su savo mirusiais šeimos nariais ir šio festivalio metu surengia didelę šventę su tradiciniais patiekalais, pavyzdžiui, vary be menaka – ryžių patiekalas su virta mėsa.
Po to gyvi giminaičiai šoka su savo mirusiais artimaisiais ir kai festivalis baigiasi, jie grąžina palaikus į kapus.
Día de Muertos-Mirusiųjų diena (Meksika)
Supažindinant su šia tradicija, turime pradėti nuo minties, kad Meksikos žmonės “švenčia mirtį” arba tam tikru būdu “juokiasi iš jos”. Tradicinė Mirusiųjų diena kyla iš religinių įsitikinimų maišymosi kolonijinės eros metu.
Per šią šventę švenčiama laikinas šeimos narių ir draugų grįžimas. Šventės metu dekoruojami mirusiųjų kapai, paverčiant juos altoriais su nuotraukomis bei dovanomis. Švenčiantieji ruošiasi ir gamina mirusiojo mėgstamiausius patiekalus, rankų darbo papuošalus ar popierinius siluetus.
Šeimos nariai barsto medetkų, šios šventės tradicinių gėlių, žiedlapius. Manoma, kad tai padeda artimųjų dvasioms surasti kelią link gyvųjų pasaulio, kad galėtų aplankyti savo šeimas. Tradiciškai šie žiedlapiai yra išbarstomi nuo mirusiojo kapo šeimos namų link.
Seleenwoche (Austrija)
Austrija pradeda ruoštis šiam festivaliui nuo spalio pradžios – gatvės dekoruojamos festivalio motyvais.
Helovino naktį, austrai palieka duonos ir vandens bei įjungtas lempas prieš miegą, kad galėtų sulaukti savo artimųjų šią naktį. Šis festivalis turi ir religinių konotacijų, o nuo spalio 30 d. iki lapkričio 8 d. Yra minima “All Souls” savaitė arba Seleenwoche.
Austrijoje lapkričio 2 d. švenčiama mirusiųjų diena, kai religingos šeimos eina į mišias ir uždega žvakes mirusiųjų artimųjų garbei.
Kaip matote, yra daug skirtingų variantų kaip ši šventė gali būti minima ir kiekvienas iš šių būdų yra svarbus kultūrai, kurioje vyksta. Štai kodėl jums reikia suprasti savo auditoriją ir jos kultūrą, į kurią orientuojatės, kai kalbama apie plėtrą ir verslo internacionalizavimą. Dėl šios priežasties mes, BigTranslation, suteikiame jums galimybę pritaikyti turinį ir internacionalizuoti savo verslą kartu su profesionalių vietinių vertėjų pagalba.
Ar buvote girdėję apie bet kurią iš šių tradicijų, ar žinote kitų? Jei taip – pasidalinkite su mumis.
