Kaip atpažinti gerą vertėją?

Šiandienos globaliame pasaulyje sunku išsiversti mokant vien savo gimtąją kalbą. Užsienio kalbų žinios reikalingos norint surinkti informacijos tam tikra rūpima tema, keliaujant, dirbant tarptautinėje kompanijoje ar bendradarbiaujant su užsienio bendrovėmis, bendraujant su užsieniečiais apskritai ir t. Bet kartais net kelių kalbų mokėjimo gali nepakakti, todėl neretai prireikia vertėjų pagalbos.

Šiandienos globaliame pasaulyje sunku išsiversti mokant vien savo gimtąją kalbą. Užsienio kalbų žinios reikalingos norint surinkti informacijos tam tikra rūpima tema, keliaujant, dirbant tarptautinėje kompanijoje ar bendradarbiaujant su užsienio bendrovėmis, bendraujant su užsieniečiais apskritai ir t. Bet kartais net kelių kalbų mokėjimo gali nepakakti, todėl neretai prireikia vertėjų pagalbos.

Nors kelias užsienio kalbas mokančiųjų vis daugiau, vertimo agentūros užsimena, kad ne visada lengva surasti gerą vertėją. Dažnai nepagalvojama, kad ne kiekvienas gerai užsienio kalbą mokantis geba atlikti kokybiškus vertimus. Todėl vertimo agentūroms dažnai savo paslaugas siūlo vertėjai mėgėjai, kuriems vertimas tėra papildomas pajamų šaltinis ar hobis, ir jų atlikti vertimai neretai būna nekokybiški ir neprofesionalūs.

Tad kokios yra profesionalaus vertėjo savybės ir kaip atpažinti gerą vertėją verstus tekstus?

Puikus gimtosios kalbos mokėjimas

Svarbu paminėti, kad profesionalus vertėjas gali versti tik į savo gimtąją kalbą. Todėl vertėjui svarbu turėti ne tik geras užsienio kalbos žinias, bet ir puikiai mokėti savo gimtąją kalbą. Reikia atkreipti dėmesį, kad kalba nėra sustingęs nekintantis darinys, todėl, norint išlaikyti aukštą kalbos lygį, reikia nuolat domėtis, kaip kalba vystosi ir kinta. Vertėjas pirmasis turėtų sužinoti apie pasikeitusią rašybos ar skyrybos taisyklę arba pasiūlytą naujadarą ir taip nuolat turtinti savo kalbos žinias bei plėsti žodyną. Skaitydami gero taisyklingai savo kalba rašančio vertėjo tekstą turėtume nejusti, kad skaitome verstinį tekstą. Jis turėtų būti sklandus, lengvai skaitomas ir aiškus.

Geras užsienio kalbos mokėjimas

Savaime suprantama, kad vertimui atlikti reikalingas geras užsienio kalbos mokėjimas. Bet svarbu atkreipti dėmesį, kad tikrai geras užsienio kalbos mokėjimas – ne tik platus žodynas, bet ir užsienio kalbos šalies politinio, kultūrinio ir kt. gyvenimo kompetencija bei nuolatinis tos kalbos žinių gilinimas. Profesionalus vertėjas turi domėtis užsienio šalies gyvenimo aktualijomis, skaityti spaudą ar knygas užsienio kalba, kad nuolat palaikytų aukštą užsienio kalbos lygį ir turtintų jos žinias.

Geras specializuotos (-ų) srities (-čių) išmanymas

Dažnai manoma, kad jei jau gerai mokamos tiek gimtoji, tiek užsienio kalbos, galima versti bet kokios srities tekstus. Praktikoje taip neretai nutinka, tačiau dėl srities išmanymo stokos tokių tekstų vertimai būna netikslūs, juose vartojami netinkami terminai ir pan. Todėl profesionalus vertėjas paprastai specializuojasi vienoje ar keliose srityje (-yse), nuolat gilina šios srities (-čių) žinias, kaupia su ta (-omis) sritimi (-imis) susijusias žinias, žodyną ir t.

Mokėjimas atlikti paiešką

Kad ir koks geras vertėjas bebūtų ir kad ir kokį gerą bendrųjų žinių bagažą jis būtų sukaupęs, jis nėra visažinis ir juo labiau vaikščiojantis žodynas. Dažnai ir geras savo srities specialistas susiduria su nesuprantamomis frazėmis ar neranda originalo teksto termino atitikmens savo gimtojoje kalboje. Todėl čia labai svarbu, kad vertėjas žinotų, kur ir kaip ieškoti reikiamos informacijos. Profesionalus vertėjas žino reikiamus žodynus, forumus, internetinius išteklius ar, prireikus, turi galimybę pasikonsultuoti su tam tikros srities specialistais ar kolegomis. Jis taip pat geba atlikti tinkamą informacijos paiešką, t. y. iš gausybės informacijos atsirinkti jam reikiamą ir tinkamą informaciją.

Analitiniai gebėjimai

Be išvardytų gebėjimų, profesionaliam vertėjui ne mažiau svarbu turėti puikius analitinius gebėjimus. Visų pirma jie praverčia jau tada, kai vertėjui pasiūloma versti kokį nors tekstą ir jis turi įvertinti, ar jo sukaupta patirtis, kompetencija ir žinios yra pakankami pasiūlytam tekstui kokybiškai išversti, ar ne. Vertėjui nusprendus imtis darbo, jo analitiniai gebėjimai jam praverčia nustatant auditoriją, kuriai bus skiriamas išverstas tekstas. Tačiau labiausiai analitiniai gebėjimai reikalingi tam, kad vertėjas ne tik suprastų paskirus žodžius ar sakinius, bet ir perprastų originalo kalbos teksto esmę ir pasirinktų tinkamą vertimo strategiją bei kalbinės raiškos priemones, kad perteiktų originalo kalbos mintį vertimo kalboje.

IT įgūdžiai

Gerą vertėją turėtų ne tik turėti gerus bendrojo pobūdžio IT įgūdžius, bet ir mokėti dirbti su kompiuterizuoto vertimo (angl. computer-assisted translation) programomis (pavyzdžiui, SDL Trados Studio ir kt.). Jau vien vertimo atminčių (angl. translation memory) naudojimas ar elementarus automatinis rašybos ir gramatikos klaidų patikrinimas labai palengvina paties vertėjo darbą, padeda išvengti bereikalingų klaidų, pateikti nuoseklų tekstą ir kokybišką galutinį vertimo produktą.

Rate this post